ES balsuoja dėl dirbtinio intelekto apribojimų Europos Sąjungos valstybėse narėse
Ketvirtadienį ES įstatymų leidėjai rengia lemiamą balsavimą dėl AI, pvz., ChatGPT, naudojimo apribojimų Europos Sąjungoje. Europos Parlamento komitetai išdėstys savo poziciją dėl būsimų derybų su ES valstybėmis narėmis, kurių tikslas – sukurti įstatymą, kuris užkirstų kelią piktnaudžiavimui naudojant dirbtinį intelektą, paliekant erdvės naujovėms.
Blokas nori tapti pasauliniu pradininku reguliuojant technologiją, kuri per pastaruosius kelis mėnesius sukėlė visuomenės ir įmonių susidomėjimą. Briuselio judėjimas šio tikslo link iš tikrųjų prasidėjo prieš dvejus metus Europos Komisijos pasiūlymu. ES valstybės narės savo derybinę poziciją pristatė praėjusių metų pabaigoje.
Tačiau nuo to laiko atsiradusios „ChatGPT“, „Midjourney“ ir kitos AI programos iš esmės atkreipė Parlamento dėmesį į šią problemą, todėl reikėjo apsvarstyti daugybę pakeitimų. Po balsavimo komitetuose kito mėnesio ketvirtadienį Europos Parlamentas išsakys savo nuomonę plenariniame posėdyje.
„Manau, kad mes siūlome labai gerą ir subalansuotą tekstą“, kuris apsaugo žmones ir leidžia diegti naujoves, sakė vienas pagrindinių EP narių Brando Benifeuy dėl teksto, dėl kurio bus balsuojama ketvirtadienį.
Dviašmenis kardas
Nors dirbtinis intelektas yra daug žadantis, jis taip pat yra dviašmenis kardas kaip techninė priemonė. Jis gali išgelbėti gyvybes, pavyzdžiui, pagerindamas medicininius vertinimus, arba jį gali naudoti autoritariniai režimai masiniam stebėjimui pagerinti.
Plačiajai visuomenei „ChatGPT“ pasirodymas praėjusių metų pabaigoje sukėlė smalsumą ir susižavėjimą – vartotojai užsiprenumeravo, kad galėtų stebėti, kaip jis per kelias sekundes rašo esė, eilėraščius ar atlieka vertimus.
Vaizdo DI, pvz., Midjourney ir DALL-E, taip pat sukėlė ažiotažą internete, kad sukurtų panašius įvaizdžius, tokius kaip Van Goghas ar popiežius, vilkintys pūkuotą striukę, o AI muzikos svetainės padarė įspūdį savo gebėjimu dainuoti net žmones.
Tačiau ši technologija turi didelį falsifikavimo potencialą, siekiant apgauti žmones ir pakeisti visuomenės nuomonę. Tai paskatino Eloną Muską ir kai kuriuos tyrėjus paraginti paskelbti moratoriumą, kol teisinė bazė pasivys.
Europos Parlamento pozicija atitinka pagrindines kryptis, išdėstytas komisijos pasiūlyme, kuris vadovavosi šiuo metu galiojančiais ES gaminių saugos įstatymais, kurie gamintojams nustato tikrinimo pareigą.
ES požiūrio esmė – turėti „didelės rizikos“ veiklų, susijusių su AI, sąrašą.
Komisija siūlo, kad paskyrimas apimtų sistemas tokiose jautriose srityse kaip ypatingos svarbos infrastruktūra, švietimas, žmogiškieji ištekliai, viešoji tvarka ir migracijos valdymas. Kai kurios šiai kategorijai siūlomos taisyklės užtikrintų žmogaus kontrolę dirbtinio intelekto atžvilgiu, techninės dokumentacijos teikimą ir rizikos valdymo sistemos buvimą.
Kiekviena ES valstybė narė turės priežiūros instituciją, kuri stebės, kaip laikomasi taisyklių.
Tačiau daugelis EP narių nori apriboti „didelės rizikos“ kriterijus, kad jie apimtų tik dirbtinio intelekto programas, kurios, kaip manoma, kelia grėsmę saugai, sveikatai ar pagrindinėms teisėms. Kiti, pavyzdžiui, Žaliųjų frakcija, tam prieštarauja. Dėl generatyvaus dirbtinio intelekto, pvz., ChatGPT, Parlamentas svarsto konkretų prievolių rinkinį, panašią į tuos, kurie taikomi „didelės rizikos“ sąrašui.
EP nariai taip pat nori, kad dirbtinio intelekto įmonės įdiegtų apsaugą nuo nelegalaus turinio ir autorių teisių saugomų kūrinių, kurie galėtų būti naudojami lavinant jų algoritmus. Komisijos pasiūlyme jau reikalaujama, kad naudotojai būtų informuoti, kai jie liečiasi su įrenginiu, ir reikalaujama, kad vaizdo gavimo programos nurodytų, kad jų išvestis buvo sukurta dirbtinai.
Visiškai draudimai būtų reti ir būtų taikomi tik toms programoms, kurios prieštarauja Europos vertybėms, pvz., Kinijoje naudojamos masinio sekimo ir piliečių vertinimo sistemos. Įstatymų leidėjai nori įtraukti draudimus dirbtiniam intelektui atpažinti emocijas, taip pat atsikratyti išimčių, kurios leistų teisėsaugai nuotoliniu būdu biometriškai identifikuoti žmones viešose vietose. Jie taip pat nori, kad internete paskelbtos nuotraukos nebūtų kopijuojamos į mokymo algoritmus, nebent būtų gautas susijusių žmonių leidimas.
