Internete sparčiai populiarėja dirbtinio intelekto suklastotos apgavystės

JAV paplito naujo tipo dirbtinio intelekto (DI) sukčiavimas. Nusikaltėliai naudojasi jo galia sukčiauti žaisdami labai stipriu jausmu – tėvų meile savo vaikams. Kai viena amerikietė telefonu išgirdo savo vaiko balsą, jis skambėjo taip tikroviškai, kad jai nekilo jokių abejonių dėl jo autentiškumo. Po kelių minučių nepažįstamas vyras jau reikalavo išpirkos už tariamai pagrobtą vaiką. Laimei, ji greitai sužinojo, kad tai buvo ne kas kita, kaip klastotė.

Ekspertai suformulavo didžiausią dirbtinio intelekto keliamą pavojų. Jis slypi jo gebėjime ištrinti ribas tarp tikrovės ir fikcijos. O klastočių kūrimo technologija yra ne tik stebėtinai veiksminga, bet ir labai prieinama. Atlikus paprastą paiešką galima rasti keletą veikiančių programų, kurios leidžia suklastoti žmonių balsus remiantis palyginti nedideliais jų tikrų balsų įrašų fragmentais. Pavyzdžių visada galima rasti būsimų aukų socialiniuose tinkluose, jei to pageidaujama.

Labiausiai pažeidžiami yra pagyvenę žmonės. Nusikaltėliai naudoja suklastotus skambučius, kuriuose skambinama anūkų balsais, bandydami juos įtikinti, kad jie yra atsidūrę sunkioje situacijoje, kurioje viską gali išspręsti tik pinigai. Paprastai tai būna pasakojimai apie sudaužytą automobilį ir sulaikymą policijoje. Vienas senelis po tokio skambučio ėmė rinkti pinigus ir beveik įkeitė savo namą, o jo anūkas net neįtarė, kad giminaitį užpuolė sukčiai. Nesunku daryti išvadą, kad beveik kiekvienas, kuris nors kiek lankosi internete, gali tapti dirbtinio intelekto atakos taikiniu.

Apklausus 7 000 žmonių iš viso pasaulio, paaiškėjo, kad 25 % jų yra patyrę kažką panašaus arba pažįsta ką nors, kas buvo apgautas AI sukčių. Saugumo ekspertai nurodo, kad reikia naujų technologijų, kurios suteiktų pasitikėjimo, kad telefonu kalbantis asmuo yra tas, kurio balsas girdimas telefono aparate. Kol to nėra, negalima pasitikėti tuo, ką matome ir girdime internete.